Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į dvejopo reikšmingumo vertinimą: ko klausti ir kodėl

Suinteresuotųjų subjektų apklausa kartais tampa matomiausia dvejopo reikšmingumo vertinimo dalimi. Išsiunčiamas ilgas tvarumo temų sąrašas, respondentų prašoma įvertinti kiekvienos temos svarbą, o gauti vidurkiai perkeliami į reikšmingumo matricą.

Toks metodas atrodo tvarkingas, bet ne visada parodo, kam suinteresuotųjų subjektų indėlis iš tikrųjų reikalingas. Dvejopo reikšmingumo vertinimas nėra populiarumo balsavimas. Respondento pasirinktas temos balas savaime neparodo nei poveikio masto, nei jo aprėpties, neatitaisomo pobūdžio ar tikėtinumo.

Suinteresuotųjų subjektų indėlis vertingas tada, kai padeda suprasti, kaip įmonės veikla iš tikrųjų veikia žmones ir aplinką, kokios informacijos trūksta ir ar pradinis poveikių sąrašas yra išsamus.

Dvi suinteresuotųjų subjektų grupės suteikia skirtingą informaciją

ETAS (ESRS) skiria paveikiamus suinteresuotuosius subjektus ir tvarumo ataskaitų naudotojus. Tas pats asmuo ar organizacija gali priklausyti abiem grupėms, tačiau jų indėlis į vertinimą skiriasi.

Paveikiami suinteresuotieji subjektai yra žmonės ar grupės, kurių interesus įmonės veikla ir jos verslo santykiai veikia arba gali paveikti. Tai gali būti darbuotojai, rangovai, tiekėjų darbuotojai, vietos bendruomenės, vartotojai, taip pat aplinkosaugos ekspertai ar organizacijos, galintys atstovauti gamtos interesams. Jų patirtis padeda nustatyti ir įvertinti faktinius bei galimus poveikius.

Tvarumo ataskaitų naudotojai yra investuotojai, kreditoriai, klientai, verslo partneriai ir kiti sprendimus pagal įmonės informaciją priimantys asmenys. Jie gali suteikti vertingos informacijos apie finansines rizikas, galimybes ir sprendimams reikalingus duomenis.

Vis dėlto kliento pageidaujama tema automatiškai netampa reikšmingu poveikiu. Lygiai taip pat darbuotojo nurodyta problema savaime nenustato galutinio jos vertinimo.

Pradėkite ne nuo klausimyno, o nuo informacijos spragos

Prieš pasirenkant respondentus pirmiausia reikia suprasti, kokios informacijos trūksta. Vienam poveikiui gali reikėti darbuotojų patirties, kitam vietos bendruomenės žinių, trečiam techninio eksperto vertinimo.

Pradžioje verta atsakyti į kelis klausimus:

• Ko dar nežinome apie poveikio pobūdį, mastą ar aprėptį?
• Kas šį poveikį patiria arba gali patirti?
• Ar įmonė gali su šiais žmonėmis tiesiogiai ir saugiai kalbėtis?
• Jeigu tiesioginis dialogas neįmanomas, kas gali patikimai perteikti jų patirtį ir požiūrį?
• Koks įtraukimo būdas suteiks vertinimui reikalingą informaciją?

Taip galima atsisakyti vienodo klausimyno visiems. Darbuotojams gali tikti anoniminė apklausa ir tikslinės diskusijos. Vietos bendruomenės poveikiams geriau suprasti gali prireikti pokalbio su savivaldybe, gyventojų atstovais ar aplinkosaugos organizacija. Tiekimo grandinės poveikiams gali būti naudingi auditų rezultatai, skundų duomenys, profesinių sąjungų ar regioninių ekspertų informacija.

Ko iš tikrųjų verta klausti?

Klausimas „kiek jums svarbi biologinė įvairovė?“ suteikia nedaug poveikio vertinimui tinkamos informacijos. Atsakymą stipriai veikia žmogaus žinios, asmeninės vertybės ir pati klausimo formuluotė.

Naudingesni klausimai siejami su konkrečia veikla ir galimu jos poveikiu:

• Kas pasikeitė pradėjus arba išplėtus įmonės veiklą?
• Kas patiria šį pokytį ir kaip dažnai?
• Kokią teritoriją, žmonių grupę ar ekosistemą jis apima?
• Ar pasekmes galima atitaisyti? Kiek tam reikėtų laiko?
• Ar yra žmonių, kuriems pasekmės sunkesnės dėl jų pažeidžiamumo?
• Kokie skundai, incidentai ar kiti įrodymai gali nepasiekti įmonės vadovybės?

Tokie klausimai neprašo respondento nuspręsti, kas yra reikšminga. Jie padeda surinkti informaciją, kurios reikia poveikio mastui, aprėpčiai, neatitaisomam pobūdžiui ir tikėtinumui įvertinti.

Praktinis pavyzdys: vandens naudojimas maisto gamyboje

Tarkime, maisto gamybos įmonė daug vandens naudoja regione, kuriame vasarą didėja konkurencija dėl vandens išteklių. Įmonės duomenys rodo paimto vandens kiekį ir leidimo sąlygų laikymąsi. Vien šių duomenų nepakanka galimam poveikiui vietos bendruomenei ir aplinkai suprasti.

Vertinimui gali būti reikalinga savivaldybės ar vandens tiekėjo informacija apie vietos sistemos pajėgumą, gyventojų patirtis sausros laikotarpiais, aplinkosaugos ekspertų duomenys apie vandens telkinių būklę ir gamybos komandos žinios apie kritinius procesus. Kiekviena grupė suteikia informaciją apie skirtingą vertinimo dalį.

Gyventojų nereikėtų prašyti apskaičiuoti įmonės finansinės rizikos ar nustatyti galutinio reikšmingumo balo. Jų patirtis gali atskleisti poveikio pobūdį, pasikartojimą ir anksčiau neužfiksuotas pasekmes.

Finansinis vertinimas vėliau gali remtis vandens prieinamumo scenarijais, gamybos priklausomybe nuo vandens, galimais apribojimais ir investicijų poreikiu.

Nebūtina kiekviename etape apklausti visų

EFRAG IG 1 leidžia remtis jau vykstančiu dialogu su suinteresuotaisiais subjektais. Įmonė gali naudoti darbuotojų apklausas, skundų mechanizmus, klientų pokalbius, auditų rezultatus, bendruomenių susitikimus ir kitus esamus procesus. Atskiro įtraukimo kiekviename vertinimo etape nereikia, jeigu turima informacija tebėra aktuali ir patikima.

Suinteresuotųjų subjektų grupes taip pat galima prioritetizuoti. Pirmiausia verta įtraukti tuos, kurie gali patirti sunkiausius poveikius, yra labiau pažeidžiami arba turi informacijos apie įmonės nepakankamai suprantamą vertės grandinės dalį.

Vien tai, ką lengviausia pasiekti, neturėtų lemti atrankos. Lengviausiai pasiekiamas klientas nebūtinai gali paaiškinti, kokį poveikį patiria tiekėjo darbuotojai.

Kaip dokumentuoti gautą informaciją?

Vertinimo byloje turėtų likti ne tik respondentų sąrašas. Kiekvienam įtraukimo veiksmui verta užfiksuoti:

• kokią suinteresuotųjų subjektų grupę jis apėmė;
• su kokiu poveikiu ar informacijos spraga buvo susijęs;
• kaip ir kada informacija buvo surinkta;
• kokie pagrindiniai įrodymai ar skirtingos perspektyvos nustatytos;
• kaip gauta informacija pakeitė IRO sąrašą ar vertinimą, arba kodėl išvados nepakeitė;
• kokie apribojimai liko.

Taip lieka aišku, kaip surinkta informacija buvo panaudota vertinime. Vadovybė ar patikrintojas gali matyti ne tik tai, kad konsultacija įvyko, bet ir ką ji padėjo nustatyti ar patikrinti.

Suinteresuotųjų subjektų indėlis padeda vertinti, bet nenusprendžia už įmonę

Gerai suplanuotas suinteresuotųjų subjektų įtraukimas padeda pastebėti poveikius, kurių įmonės duomenys nerodo, patikrinti pradines prielaidas ir tiksliau suprasti poveikio mastą bei aplinkybes.

Galutinė reikšmingumo išvada vis tiek turi remtis nustatyta metodika, surinktais įrodymais ir dokumentuotu profesiniu vertinimu.

„Žemyna“ padeda įmonėms atlikti dvejopo reikšmingumo vertinimą, parengti suinteresuotųjų subjektų įtraukimo planą ir susieti gautą informaciją su IRO registru. Kviečiame susisiekti!